BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gyvenimo medis

Stiebėsi aukštyn  medis , kai ateidavo vasara švelnus  vėjelis plevendavojo lapus.Kai beveik  užaugo , siausdavo ir didesni vėjai , apsiniaukdavo dangus.Mano medis išsikerojo ir išaugo,o   aš pilnai suaugau. Tada užklupo audra, vėtė šakas į visas puses, bet nepalaužė medžio gyvybinės galios.Atėjo ir ramesnis periodas, bet , gaila, kad vaikai norėjo nulaužti šaką…Pasisekė, jiems pavyko ją nulaužti…Mano medžiui skaudėjo kaip ir man.Bet laikas gydė žaizdas.

 

Po kiek laiko vėl norėjo pakirsti medį medkirčiai , bet nužiūrėję kitą, giliai nepalietė kirviu mano medžio.

 

 

Taip ir ėjo medžio gyvenimas.Lietus, saulė , prie upės keičiantys metų laikai kaip ir medžiai , esantys prie mano medžio.Nukritę lapai vėl  ataugdavo , bet dabar…Ruduo , tikrasis ruduo atėjo, ir medis kasdien  numesdavo šūsnį lapų.Jau ne vieną dešimtį metų aš gyvenau ir augo medis.Metus rodė raukšlės ir žili plaukai , mąžtančios jėgos kaip ir krentantys rudeniniai lapai, raukšlėtas ir drevėtas medžio kamienas…padvelkė šalna , šaltesnė nei kitos, nors buvo visko ir anksčiau.trumpėjo dienos ir likęs  mano gyvenimo laikas, skaičiuojamas krentančiais lapais.

 

 

Kai nukrito paskutinis lapas, aš užmerkiau akis amžiaims…

Rodyk draugams

Rašyti komentarą